Š.m rugsėjo 26 – 28 dienomis Pažaislio Kamaldulių vienuolyne, naujai įrengtuose rekolekcijų namuose, vyko seminaras Lectio divina – maldos grupių su Šventuoju Raštu vadovams parengti, ar jau esamų maldos grupių vadovų sustiprinimui. Seminaras buvo skirtas Vilkaviškio vyskupijos maldos grupių vadovams (dalyvavo 12 vadovų).

Ši idėja kilo, švenčiant apaštalo Pauliaus metus. Ir Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai bei „Pauliaus metų“ organizaciniam komitetui pritariant buvo imtasi šią idėją įgyvendinti. Tai pirmasis paruošiamasis – siunčiamasis seminaras.

26 d. popietėje Pažaislin susirinkę seminaro dalyviai po gyvybingo susipažinimo, konkretaus seminaro eigos ir reikalingumo pristatymo, pasisotinę vakariene kamaldulių iškilmingame refektoriuje, klausėsi įvadinės konferencijos, kurią vedė Romoje popiežiškąjame Saleziečių universitete studijuojantis, bei šio seminaro ir idėjos vienas iš koordinatorių (taip pat šios idėjos koordinatoriai yra Vk vyskupijos religinio švietimo referentė Lina Mažeikaitė, bei Alytaus Angelų Sargų parapijos vikaras, bei Alytaus krašto skautų dvasios vadas kun. Vytautas Mazirskas) psich. mgr. kun. Rytis Baltrušaitis. Prelegentas pranešimo materija pasirinko ir dalyviams pristatė dešimt populiaraus Šventojo Rašto skaitymo ypatumų Lotynų Amerikoje pagal K. Mesters. Dieną užbaigė „Valandų Liturgija – Vakarine“.

Šeštadienis, rugsėjo 27 diena, prasidęs „Valandų liturgija – Rytmetine“, buvo ypatingai darbingas ir gausus svarbių susitikimų.

Prieš pietus seminaro dalyviai klausėsi dviejų konferencijų. Pirmąjai vadovavo sakr. muz. mgr. VDU teologijos fakulteto doktorantas, KKS dėstytojas kun. Vilius Sikorskas. Prelegentas kalbėjo tema – „Lectio divina Vakarų kultūroje ir jos gyvybiškas poreikis šiandieniam žmogui“, nuosekliai ir gyvai pristatydamas Vakarų istoriją susijusią su Lectio divina. Kun. V. Sikorskas kalbėjo: „Pirmieji be jokios abejonės Vakarų kultūroje Lectio divina pradėjo vienuoliai benediktinai. Vienuolis tol skaitydavo ir melsdavosi Dievo Žodį, kol jis tapdavo ne tik sielos maistu, bet ir „fiziniu krauju“. Nesvarbu, kur pjautum – visur iš krikščionio turi tekėti Žodis“. Konferencijos vedėjas remdamais gausiais iš paprasto kasdienio gyvenimo kylančiais pavyzdžiais supažindino seminaro dalyvius su Lectio divina žingsniais (malda, skaitymas, meditavimas, kontempliavimas ir kt). Remdamasis savo paties septynerių metų patirtimi iš vienuoliško gyvenimo benediktinų vienuolyne Solesmes, Prancūzijoje, prelegentas maldos grupių vadovuose sustiprino suvokimą, kad Biblija yra visiems, o Lectio divina maldos būdas nėra skirtas tik vienuolijoms ar dvasininkijai, bet visai Bažnyčiai.

Antroji priešpietinė konferencija „Su Biblija nuo asmeninės maldos iki bendruomeninės (Eucharistijos)“ padėjo sudėti akcentus, ten kur jie pražiūrimi ir ten kur yra tik formai kartais sutelkiama per daug dėmesio ir jėgų. Konferencijai vadovavo Gyvenimo ir tikėjimo instituto bendradarbė sesuo eucharistietė Bernadeta Mališkaitė, gyvai paliudydama Žodžio ir Eucharistijos ryšį bendruomenės, bei atskiro asmens, kaip laisvo Dievo kūrinio atsakomybę, bei augimą šiame Žodžio ir Duonos sakramente.

Po konferencijos visi dalyvaujantieji Pažaislio bažnyčioje šventė Eucharistiją, kuriai vadovavo kun. Vytautas Mazirskas.
Popietiniame darbe grupių vadovai klausėsi vieno iš seminaro koordinatorių, kun. R. Baltrušaičio paskaitų. Pirmoji – „Lectio divina“ (remiantis Milano kardinolo K. M. Martini mintimis) dar kartą priminė bei užakcentavo Lectio divina maldos būdą, eigą bei prasmę parapijinėje grupėje, bei tam tikrus religinės pedagogikos akcentus. Po trumpos pertraukėlės kun. R. Baltrušaitis aptarė visus organizacinius, bei pasirengino Lectio divina maldos grupei klausimus, pateikdamas aiškų veikimo planą, priemonių parinkimą, lankstumo pagal grupės specifiką aktualumą. Taip pat buvo aprata paties vadovo ir grupės bendravimo ir bendradarbiamovo aktualijos. Tada dalyvaujantieji dirbo mažose darbo grupelėse, kuriose galėjo asmeniškai pasidalinti savo patirtimi susijusia su Šventuoju Raštu. Po šių dviejų konferencijų lektorius pristatė dviejų filmų („Turkiška pirtis“, bei „Šimtas Vinių“) ištraukas, kuriose matosi žmogaus blaškymasis, panirimas į neesminius gyvenimo momentus ir galiausiai susidurimas kaktomuša su Dievo Žodžiu, kuriame sutinkamas gyvas Dievas.

Vakarienę seminaro dalyviai valgė drauge su savo vyskupijos (VK) ganytoju Rimantu Norvila. Po vakarienės vyko susitikimas su vyskupu. Seminaro koordinatorius kun. R. Baltrušaitis dar kartą supažindino vyskupą su šios maldos grupių idėjos svarba krikščionio, parapijos, vyskupijos ir Bažnyčios atgimimui, pristatydamas situaciją, naudojamą metodiką, koordinvimo modelį ir pačių vadovų „augimo“ bei bendradarbiavimo svarbą ir galimybes. Ganytojui buvo pristatytas kiekvienas seminaro dalyvis. Ir tapo aišku, kad Lectio divina maldos grupės kursis Garliavos, Marijampolės (pastoracinis centras), Kybartų, Vištytčio, Panemunės, Šlienavos, Ąžuolų Būdos, Kalvarijos, Alytaus ir Prienų parapijose. Į minėtose parapijose veikiančias grupes jungsis įvairaus amžiaus parapijiečiai, pedagogai, pastoraciniai bendradarbiai, kunigai. Tai maldos grupės atviros kiekvienam Dievo ieškančiam žmogui.

Vėliau visi drauge klausėsi Prienų parapijietės D. Olsevičienės, bei šv. Kazimierų seserų (kurios ir yra Pažaislio šeimininkės) vienuolijos vyresniosios s. Lidijos Šicaitės liudijimų apie tai, kaip pradėjo melstis su Dievo Žodžiu, kaip tai daro ir ką tai reiškia jų tikėjimui. Baigiant susitikimą vysk. Rimantas Norvila pasidalino savo patirtimi, pasidžiaugdamas, kad ruošiamasi tokiai kilniai, Dievo Žodžių skelbėjų misijai. Ganytojas perspėjo, kad neišvengiamai kiekvieną gerą ir kilnų sumanymą lydi išbandymai, sunkumai, nusivylimai, tačiau su Dievo pagalba ir vieni kitų parama galime eiti pirmyn.

Po susitikimo vyskupui ir vienuolyno vyresniajai seminaro dalyviai padovanojo po vaškinę žvakę, linkėdami negęstančio tikrumo ir nuolatinio įsižiūrėjimo į Kristų. O s. Lidija vysk. R. Norvilai padovanojo krepšį obuolių iš Pažaislio vienuolyno sodo linkėdama žodžiais iš Išminties knygos, kad „išmintingi žodžiai, tai kaip sidabru inkrustuoti obuoliai“. Ir šį gražų susitikimą su ganytoju vainikavo Valandų Liturgija – Vakarinė, kurios metu vyskupas pasakė homiliją ir prieš palaiminimą kiekvienam maldos grupės vadovui įteikė Evangelijų knygą, kaip siuntimo ženklą skelbti ne savo, bet Dievo Žodį.

Šiek tiek nuvarginti, bet drauge labai pripildyti ir sustiprinti, seminaro dalyviai, atsisveikinę su vyskupu, šventė savo Tikėjimo kelionę, kiekvienas tamsiame Pažailsio sode uždegdamas po 15 mažų žvakelių, prisimenant Dievo prisilietimus prie gyvenimo. Sodą buvo galima vadinti dangumi, nes tos nakties danguje ryškios žvaigždės aiškiai atsispindėjo ir uždegtose žvakelėse.

Sekmadienis, trečioji ir paskutinė seminaro diena, prasidėjo Lectio divina malda grupėje, apmąstant ir meldžiantis su iš laiško romiečiams (Rom 10, 8 – 21) paimta ištrauka (pirmaisiais metais, švenčiant Pauliaus metus, ir bus naudojama apaštalo Pauliaus laiškai). Tada drauge su vienuolyno seserų bei susirinkusių tikinčiųjų bendruomene bažnyčioje buvo švenčiama sekmadienio Eucharistija, kuriai vadovavo ir homiliją pasakė projekto koordinatorius kun. Rytis Baltrušaitis.
Po iškilmingų pietų, aptarę svarbius klausimus ir pasidalinę mintimis apie patį seminarą, dalyviai išsiskirstė vykdyti misiją, kuriai pasirengti ir buvo susirinkę į Pažaislio vienuolyną.

Kun. Rytis Baltrušaitis